Knowing my way

Neseniai teko matyti filmą Knowing. Filmas vidutinis, nors spec. efektai tikrai labai smagiai žiūrisi, o pabaiga maloniai nustebino. Visgi, šis įrašas ne apie tai. Nutariau įmesti savo sukurtą atsitiktinių raidžių kratinį.

Įsipareigojimų užtikrinimo mechanizmai

Kalbant apie teisėtumo principus nereikia jų maišyti su morale. Jei teisė bus formuojama remiantis (kažkieno kito) moraliniais vertinimais – niekada nebus objektyvios teisės. Teisės principai turi būti nepriklausomi nuo moralės. Teisė ir teisėjas turi būti „akli“ ir vadovautis teisingumo principu, kuris vienodas visiems ir nekinta laikui bėgant.

(Pvz. A ir B yra dykumoje. A turi gėrimo, B neturi. B prašo A duoti atsigerti, B neduoda. Klausimas – ar gali A teisėtai atimti gėrimo iš B, kad išsaugoti savo gyvybę? Atsakymas – negali, nes tai prievarta prieš kitą žmogų ir jo turtą. Moralinė diskusija gali būti plati, tačiau teisiniu požiūriu ji visiškai neaktuali).

Kalbant apie principą nereikia nagrinėti praktinių įgyvendinimo aspektų.

Kokiais konkrečiais mechanizmais gali būti įgyvendintas vienas ar kitas teisės principas geriausiai nustatys rinka. Laisvoje rinkoje visada susiformuoja efektyviausi ir morališkai teisingiausi žmonių tarpusavio sąveikos mechanizmai. Tai, kad esamu metu ar esamoje situacijoje nesimato priimtinos praktinio įgyvendinimo galimybės jokiu būdu nereiškia, kad tokių mechanizmų iš viso nėra arba kad tinkamai apibrėžtas teisinis principas neveikia.

Taip pat nereikia vertinti kaip atskirą teisės principą priimtų visuomenė. Visiškai nesvarbu kiek žmonių supras, palaikys, laikysis ir kada jis galėtų įtvirtinti oficialioje teisinėje praktikoje. Teisės principas turi būti objektyviai teisingas – tokia vienintelė teisės priežastis ir paskirtis.

(Pvz. A pasiskolina pinigų iš B, tačiau atėjus nustatytam terminui pasiskolintų pinigų nebeturi, o turimo turto neužtenka. Prielaida: B pradės išnaudoti A versdamas jį patirti kančias. Atsakymas – tokia situacija įmanoma, tačiau tai išimtinis atvejis kuris niekaip nepaneigia objektyvios teisės. Žmonių laisvės principas sąlygoja situaciją, kad neigiami scenarijai visada pasireikš. Pvz2. Ar reikia bausti A, kuris muša niekuo neprasikaltusį B? Prielaida – žmonių mušimo niekada nepanaikinsime. Atsakymas – pagal teisinį principą žmonių mušti negalima, todėl nepaisant to, kad tokių žmonių vistiek atsiras, principas vistiek galioja).

Toliau detaliau apie sutarties įgyvendinimo užtikrinimo mechanizmus ir kodėl išnaudojimas neturi prielaidų pasireikšti.

Administravimo kaštai abiems šalims.

Neįvykdytų įsipareigojimų administravimo veiksmai nekuria teigiamos pridėtinės vertės. Šie veiksmai – tai gryni kaštai, nes nekeičia skolos dydžio ir neleidžia užsiimti pajamas teikiančia tiesiogine veikla. Dėl šios priežasties abi pusės tiesiogiai finansiškai suinteresuotos kuo greičiau rasti abiems priimtiną sprendimą.

Skolininko motyvacija.

Skolininko turimi įsipareigojimai neleidžia jam gyventi pagal savo norus ir potencialias galimybes. Būtinybė turėti pablogintas gyvenimo sąlygas neribotą laiką skatina skolininką imtis aktyvių veiksmų ir išspręsti susidariusią padėtį.

Skolintojo motyvacija.

Susidariusių įsipareigojimų įvykdymo galimybės tiesiogiai susijusios su skolininko gerbūviui ir motyvacija. Dėl šios priežasties skolintojui visada ekonomiškai naudinga aktyviai ir geranoriškai bendradarbiauti su skolininku.

Netinkamas skolintojo elgesys su skolininku yra ne tik nuostolingas esamos skolos ribose, bet taip pat sudaro būsimus kaštus, nes elgdamasis nemoraliai skolintojas pablogina savo galimybes efektyviai (pelningai) veikti rinkoje ateityje.

Ryšium su tuo, kad sandorių įsipareigojimai ir iš jų susidarančios skolos nėra paveldimos ar kitaip automatiškai perleidžiamos, kraštutiniu atveju, jei skolininkas miršta, skolintojas negauna nieko. Dėl šios priežasties skolintojas suinteresuotas ne tik neprivesti, bet ir apsaugoti skolininką nuo mirties.

Trečios šalies sprendimai.

Laisvoje rinkoje būtinai atsiras specialistų, kurie užsiims skolų valdymo verslu ir siūlys efektyvius rinkos sprendimus kaip panaikinti susidariusius įsipareigojimus abiems pusėms palankiomis sąlygomis.

Labai tikėtina, kad atsiras asmenų, kurie norėdami padėti skolininkui susidariusioje situacijoje, padengs dalį ar visus jo įsipareigojimus iš labdaringų paskatų.

Skolintojo moralė.

Jei skolintojas piktybiškas ir aktyviai siekia susidaryti galimybes persekioti ir išnaudoti žmones, dėl rinkos veikimo jam bus vis sunkiau sudaryti atitinkamas tranzakcijas, o bendruomenė aktyviomis neprievartinėmis pastangomis gali visai atskirti nuo socialinės sąveikos.

Skolininko moralė.

Jei skolininkas piktybiškas ir sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymui aktyviai priešinasi – teisiškai leidžiamą ir konkrečios situacijos diktuojamą reikiamos prievartos kiekį naudoti morališkai pilnai pateisinama.

Čia tik keletas įžvalgų apie tai, kaip galėtų veikti sutarties įsipareigojimų užtikrinimo mechanizmai. Jos skirtos parodyti, kad remiantis objektyviai teisingais teisiniais principais laisvoje rinkoje visada bus susikurti efektyviausi ir morališkai priimtiniausi bet kurios problemos sprendimo būdai.

(Šis praktinius aspektus aprašantis įrašas remiasi Rothbard’o kontraktų teorija, išdėstyta knygoje Ethics of Liberty. Įrašo sukūrimą paskatino diskusija Anarchisto bloge)

Išmoktos pamokos

Keletas pastabų apie darom09 akcijos organizavimą.

Ištikimybė apsibrėžtai misijai

Akcija turi turėti misiją ir būti jai ištikima.

• Darom misija yra netinkama. Ji skirta šalinti pasekmes (šiukšlynus), bet ne priežastis (šiukšlinimą). Šiukšlinimo neįtakoja, nes mąstymui keisti reikia daug platesnių pastangų, o elgesio pseudo valstybinės akcijos į gerąją pusę iš viso nekeičia.

• Darom nesilaiko net ir tos misijos, kurią apsibrėžė. Akcija nėra nei visuomeninė nei savanoriška. Ji statoma ant biurokratijos pagrindo, tai apima ir organizavimą ir dalyvavimą.

Profesionalus organizavimas

Kai organizuoja profesionalai – dirbama dėl rezultato, kai entuziastai/mėgėjai – dirbama dėl idėjos arba proceso.

• Organizatoriai neatlieka darbų kurie būtini, bet susigalvoja ir skirsto darbus, kurių reikalingumo negali pagrįsti.

• Dalyvavimas savanoriškas, todėl pavaldumas yra selektyvus. Jei aš matau, kad organizatorių elgesys ir reikalavimai nelogiški – neturiu jokios prievolės jiems paklusti.

• Kadangi akcija organizuojama entuziastų – nepavyks pritraukti žmonių, kuriems rūpi tik rezultatas, t.y. kurie nėra „idėjiniai“.

Organizatoriai kuria infrastruktūrą

Organizatorių darbas yra apibrėžti kas, ką ir kaip turi atlikti. Reikia sukurti infrastruktūra, kurios pagalba žmonės galėtų efektyviai prisiimti reikiamus darbus pageidaujama forma ir apimtimi.

Savanoriškas dalyvavimas

Organizatoriai kuria akciją ir siūlo dalyvavimo privalumus, tačiau kiekvienas žmogus laisvai sprendžia prisijungti prie iniciatyvos ar ne. Jei nėra žmonių norinčių padėti organizuoti reiškia nėra pakankamai norinčių dalyvauti.

Galima klysti iš principo

Reikia užtikrinti, kad žmonės žinotų apie akciją ir būtų paruošta infrastruktūra jiems efektyviai prisijungti. Visgi, nesvarbu kaip gerai suorganizuota akcija, jei žmonėms akcijos tikslai nėra aktualūs – nieko nebus.

Kaip matyti pastabos yra apie įvairias akcijos organizavimo sritis. Visgi, svarbiausias yra pirmas, apie ištikimybę misijai arba tiksliau jos nebuvimą.

Akcija darom09 yra iš principo pasmerkta būti marginali entuziastų laisvalaikio praleidimo forma be didesnės ilgalaikės įtakos supančiai aplinkai. Todėl man ji įdomi tik kaip naujas, dar nespėjęs išplisti bet jau pradedantis nykti iš vidaus, fenomenas.

Valstybinės pensijų sistemos apžvalga

Kilmė

Valstybinė pensijų sistema yra vienas iš kertinių praktinio socializmo įrankių.

Kai valstybė nori aktyviai padėti vienoms žmonių grupėms likusių sąskaita, atima dalį žmogaus pajamų ar kitaip apsunkina galimybes pačiam susikaupti turto atsargas ir išsilaikyti darbingumo praradimo atveju – ji priversta administruoti prievartinę aprūpinimo sistemą ir išlaikyti žmogų visais atvejais, kai tik jis nustoja dirbti.

Darom2009 planas v1.0

Pateikiu planą, kuriame išdėsčiau savo požiūrį į tai, kaip būtų geriau organizuoti šį projektą.

Parsisiųsti pdf

Jei kilų minčių dėl galimybių šį planą patobulinti išimant/pakeičiant/papildant – prašau į komentarus arba į el. paštą. Prašau nurodyti kuri vieta, koks pasiūlymas, kodėl geriau. Ačiū.

Strategijos principai

Giedriau, nesutinku su tavo mintimi, kad anarchijos nebus šansų įgyvendinti „kol nepasikeis daugumos žmonių supratimas apie valdžią“. Visas anarchijos žavesys tame, kad, dėka vienos aplinkybės, ją galima įgyvendinti visiškai nepriklausomai nuo to ką žmonės galvoja apie esamą ar būsimą socialinę sistemą. Iš esmės jiems aplamai nereikia galvoti!

Ta aplinkybė – tai žmogaus prigimties ir valstybinės sistemos savybių nesuderinamumas.

Pagal savo bazinę konstrukciją (išlikimo instinktą) mes visi siekiame turėti kuo daugiau laisvės ir materialinės gerovės. Tokia žmogaus prigimtis. Galima žmogų trumpam suklaidinti ar apgauti, tačiau kai tik žmogus pajaučia galimo alternatyvaus pasirinkimo pranašumą prieš esamą padėtį jis automatiškai, paklusdamas savo prigimčiai, pradės siekti naujo pasirinkimo.

Dar karta apie teises

Norėčiau aptarti tris punktus, kuriuos išskyriau iš tavo straipsnio. Atsakysiu nuo galo. Skaitydamas turėk galvoje, kad kalbėdami apie teises visada kalbame apie visuomenę (2+ žmones), nes vienam žmogui teisių sąvokos negalioja.

1. Žmogaus prigimtis tokia, kad reikia taisyklių.

Žodį prigimtis reikia išskirti į dvi dalis: žmogaus kaip visuomenės nario prigimtis ir žmogaus kaip veikiančio agento prigimtis.

Sum homo

Viskas ką mes darome, kas mūsų gyvenimui suteikia prasmę ir reikšmę, pvz. muzika, estetika, dvasingumas, moralė ir t.t. – viskas yra įgalinama specialių, fizinės smegenų konstrukcijos elementų, kuriuos mes turime.

Tai reiškia: a) pilnai galima šių sugebėjimų neturėti, b) galima juos vystyti/ prarasti, c) galima įgyti ir vystyti kitus sugebėjimus, kurių mūsų smegenys neturi ir kurių šiuo metu nesuvokiame. Pvz nemokame užsimerkti ir susijungti su kosmosu, nors jei mūsų smegenys kada nors neurologiškai išsivystys tai kažkaip naudingai interpretuoti – gal tai bus naujas ir malonus laiko praleidimo būdas, kaip dabar yra knygos skaitymas ar žaidimas per psp.

Žalieji budeliai

Kalbant apie gamtos apsaugą ir su tuo susijusią pramoninės gamybos žalą bei poreikį ją kažkaip pertvarkyti svarbu nepamiršti, kad žmogus kaip biologinė būtybė ir kaip veikėjas supančioje aplinkoje yra užprogramuotas teršti aplinką.

Vienas žmogus, net ir gyvendamas plačiai, pagal savo norus, ekologinės sistemos neišbalansuoja, nes egzistuoja natūralių mechanizmų, kurie šį poveikį kompensuoja. Situacija nesikeičia, jei žmonių yra šiek tiek daugiau. Bet žmonių skaičius žemėje tampa iš tiesų labai didelis! Įvykus keliems demografiniams sprogimams, žmonių skaičius tapo toks didelis, kad norint visiems pasiekti dabartinį išsivysčiusių šalių pragyvenimo lygį mums reikėtų antros tokios pat planetos.

Antivisuomeniniai pažeidėjai ar agresijos aukos?

Norėčiau išsakyti savo nuomonę apie rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmus, aprašytus straipsnyje „Nutverti azartinio lošimo mėgėjai“ („Darbas”, 2008 m. lapkričio 15d.).

Straipsnyje rašoma: „Patruliuojant vaikų darželio – mokyklos „Liepaitė“ teritorijoje buvo aptikta grupė asmenų, žaidžiančių azartinį žaidimą kortomis iš pinigų. [...] Jiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai už azartinį lošimą iš pinigų tam nenustatytoje vietoje. Tyrimo dokumentai išsiųsti į rajono apylinkės teismą. Už šį pažeidimą gresia bauda nuo 200 iki 500 litų. Lošimą kortomis stebėję [...] buvo oficialiai įspėti dėl neleistino antivisuomeninio ir dorovės bei moralės normų neatitinkančio elgesio.“.