Anarchizmas. Apibrėžimas.

Bet kokios diskusijos pradžia yra apibrėžimai, kurie nusako dalyko turinį ir ribas. Jie leidžia vienodai suprasti apie ką kalbam ir kaip tai siejasi su kitais reiškiniais. Šio pasisakymo ribose aptarsime tris dalykus: individualų žmogų, idealius tarpusavio santykius ir praktinį sprendimą.

Pradžioje apsibrėšime pamatinius dalykus kuriuos aš suprantu kaip neginčytinas tiesas ir remiantis kuriomis mes toliau galėsime identifikuoti ir pagrįsti sekančias koncepcijas.

Prigimtinės teisės.

Visi žmonės iš prigimties yra vienodi (aš toks pat kaip ir tu), todėl nepriklausomi (aš nepriklausau tau, tu negali manęs valdyti). Nepriklausomumas – tai laisvė tvarkytis savo asmeninėje erdvėje pagal savo individualų supratimą. Ši asmeninė erdvė apima žmogaus gyvybę, jo veiklą ir jo asmeninę nuosavybę.

Anarchizmas.

Tai, kad žmogus turi neliečiamą erdvę ne tik suteikia jam asmeninės veiklos sritį, bet tuo pačiu ir nustato jo veiksmų ribas. Kadangi žmogus A turi asmeninę sritį, o visi žmonės yra lygūs, reiškia žmogus B irgi turi asmeninę sritį. Iš to seka, kad žmogus A yra laisvas realizuoti savo laisvę tiek, kiek jis neriboja kitų žmonių teisės į laisvę savojoje.

Asmeninės erdvės turėjimas ir iš to kylanti prigimtinė apsauga nuo prievartos, socialinėje erdvėje, reiškia laisvę nuo prievartinio valdymo.

Šiuolaikinė valstybė yra prievartinio valdymo mechanizmas (įrankis), kurio pagalba vieni žmonės, pasitelkdami jėgos svertus, naudoja prievartą kitų žmonių atžvilgiu. Nepaisant priežasčių kodėl jie taip elgiasi, jų veikla pažeidžia prigimtines žmogaus teises ir iš principo yra neteisėta.

Politinė filosofija, kuri atmeta bet kokius prievartinius valdymo veiksmus yra anarchizmas, išvertus pažodžiui – „be valdovo“. Ji teigia, kad bet kokie žmonių santykiai socialinėje erdvėje negali pažeisti individualaus žmogaus laisvės, todėl turi būti pagrįsti abipusiai savanoriškai atliekamais veiksmais.

Dauguma žmonių šioje vietoje sustoja manydami, kad tai yra viskas, ką galima žinoti apie šią utopinę pasaulėžiūrą. Visgi, yra kita, neatsiejama šios pasaulėžiūros dalis – praktinis jos įgyvendinimas. Tai anarchokapitalistinė, arba laisvos rinkos anarchizmo, sistema.

Anarchokapitalizmas.

Išlaikydamas prievartos nenaudojimo reikalavimą anarchokapitalizmas nubrėžia gaires kaip galima organizuoti anarchistinės visuomenės gyvenimą realiomis sąlygomis.

Ši sistema remiasi nuostata, kad žmonių laisvės geriausiai gali būti realizuojamos visuomenėje, kurios narių tarpusavio santykiai paremti laisvos rinkos ekonomikos mechanizmu. Tokioje aplinkoje kiekvienas, norintis gauti naudos sau, turi siūlyti ir savanoriškai apsikeisti naudingomis paslaugomis su kitais. Tokia vertės kūrimo sistema yra morališkai teisingiausia ir ekonomiškai efektyviausia.

Norint užtikrinti laisvos rinkos egzistavimą reikia įgyvendinti tris dalykus: teisę atlikti pirminį laisvų išteklių užvaldymą, galimybę atlikti laisvanoriškus mainus ir privačios nuosavybės neliečiamumą.

Mindaugas.

~ by Mindaugėlis on 2008 Balandis 22.