Spekuliantai – baltieji ekonomikos kūneliai

Pasaulinės maisto produktų trūkumo krizės aplinkoje įvairaus plauko gelbėtojai nesigilindami į reikalo esmę netruko apkaltinti spekuliantus kurie, kaip teigia kaltintojai, užsiimdami savo veikla prisideda prie pasiūlos ribojimo ir visuotinių kainų kilimo.

Panagrinėkime detaliau kuo užsiima spekuliantai ir kaip jų veikla įtakoja rinką.

Kaina – vertės išraiška

Kiekviena gėrybė turi savo kainą, kurios laisvas nusistatymas yra vienas iš būtinųjų laisvos rinkos egzistavimo prielaidų. Kaina formuojasi atsižvelgiant į tai, kaip esanti pasiūla patenkina esančią paklausą ir parodo kiek reikėtų atsisakyti kitų gėrybių (ar pinigų) siekiant įsigyti vieną vienetą norimos gėrybės.

Rinkos kaina ne tik leidžia palyginti skirtingų gėrybių teikiamą naudą individualiam rinkos dalyviui (susiformuoti preferencijų eilę), bet ir leidžia skirtingiems rinkos dalyviams nebyliai derinti savo veiksmus tarpusavyje, organizuojant gamybą ir tarpusavio mainus. Kuo tiksliau kaina atspindi realią pasiūlos ir paklausos būklę, tuo efektyviau yra paskirstomos ir panaudojamos gėrybės, tuo daugiau naudos sukuria visa ekonomika.

Spekuliantai prognozuoja kainas

Pirminė ir pagrindinė spekuliantų veikla yra rinkos analizė ir prognozavimas. Jie seka pasirinktą rinką įtakojančius veiksnius ir vertinami jų poveikio kryptį ir mąstą bando pagrįstai nuspėti ateityje susiformuosiančią gėrybių paklausą ir pasiūlą bei atitinkamą pusiausvyros kainą. Pastebėję, kad dėl esamų aplinkybių pasikeitimo turės keistis ir būsima pusiausvyros kaina, spekuliantai žengia į rinką ir atlieka pirkimo/pardavimo sandorius.

Priešingai nei mano daugelis, iš esmės spekuliantai uždirba ne todėl, kad prekiauja, bet todėl, kad teisingai numato ateities aplinkybes. Jei nepavyksta identifikuoti pagrįstų prognozių, spekuliantas gali visai rinkoje neprekiauti, nes atsitiktinis spėjimas statistiškai (t.y. neatsižvelgiant į galimus atskirų asmenų trumpalaikius atspėjimus) yra visada nuostolingas.

Visgi, aktyvi prekyba rinkoje yra labai svarbus aspektas. Pirmiausiai, spekuliantai nėra rinkos analitikai, kurie gali sąlyginai saugiai patarinėti dėl esamų rinkos sąlygų ir dinamikos. Spekuliantai savo sugebėjimus tikrina turimais pinigais, kuriuos investuoja remdamiesi savo prognozėmis. Tai užtikrina tiek individualių dalyvių savikontrolę, tiek ir geriausių rinkos dalyvių atranką verčiant tobulėti ar visai pasitraukti prasčiausiai dirbančius atstovus.

Antra, kiekvienu prekybiniu sandoriu individualūs spekuliantai įtakoja gėrybės kainą ta kryptimi, kurią jų manymu lemia besikeičiančios aplinkybės. Tokiu būdu, agreguotas daugelio nepriklausomų spekuliantų veikimas užtikrina, kad nuolat prisitaikanti rinkos kaina tiksliai atspindi visas reikšmingas pasiūlą ir paklausą įtakojančias aplinkybes.

Spekuliacinė prekyba šalina rinkos nuokrypius

Spekuliantai pradeda veiklą tada, kai rinkos kaina nebeatitinka pasikeitusių pasiūlos bei paklausos sąlygų ir savo veiksmais koreguoja kainą tol, kol ji pradeda atspindėti naująjį rinkos pusiausvyros tašką (kadangi kaina yra subjektyvus vertinimas – ji visada kinta, tačiau imant rinką kaip visumą trumpu laikotarpiu ji gan pastovi).

Kai paklausa ženkliai didesnė už pasiūlą spekuliantai perka gėrybes ir taip kelia kainą iki tikrosios pusiausvyros kainos, o kai paklausa mažėja – spekuliantai parduoda gėrybes ir kaina krenta iki tikrosios rinkos pusiausvyros kainos. Šis nuokrypių šalinimo mechanizmas pasireiškia tokiais aspektais (pristatyta tiekimo krizės atveju):

Skatinama gamyba. Kylančios kainos siunčia aiškų signalą gamintojams, kurie vedami potencialaus pelno skuba investuoti ir plėsti gamybinius pajėgumus, o tuo pačiu ir prekių pasiūlą.

Mažinamas švaistymas. Kylant kainoms, priklausomai nuo preferencijų skalės, vartotojai gali pradėti taupyti, keisti pakaitalais ar visai atsisakyti šių prekių. Taip mažinamas švaistymas, o prekes gauna tie, kas labiausiai jas vertina.

Užtikrinama nuolatinė mažmeninė pasiūla. Didėjant kainai mažinamas dabartinis vartojimas, tokiu būdu užtikrinant galimybę įsigyti prekes per visą laikotarpį iki sekančio natūralaus prekių riekimo ciklo.

Mažėja kainos svyravimo amplitudė. Pastoviai stebint rinką ir nuolat koreguojant kainas užtikrinamas daug tolygesnis ir racionalesnis kainos kitimas.

Užtikrinamas rinkos likvidumas. Spekuliantai įgalina verslo subjektus nuolat prekiauti gėrybėmis nepriklausomai nuo pasiūlos ciklo ar vartotojų rinkos sąlygų.

Spekuliantai yra aktyvūs rinkos analitikai, kurie nei apsunkina vartotojų gyvenimą, nei jį palengvina. Patenkinti rinką yra gamintojų užduotis. Spekuliantai užtikrina, kad esama rinkos kaina pilnai ir tiksliai atspindėtų numatomas paklausos ir pasiūlos sąlygas, tuo būdu leidžiant rinkai tiksliai suformuoti paklausą atitinkančią pasiūlą ir efektyviausiai paskirstyti ribotas gėrybes labiausiai jų pageidaujantiems subjektams.

Specifinių kaltinimų aptarimas

Nors spekuliantams pateikiami kaltinimai dažniausiai yra emocinio ar grynai politinio pobūdžio, apžvelkime keletą dažniausiai pasitaikančių.

Jei nebūtų spekuliantų kainos kiltų, bet ne tiek aukštai. Jei kainos išviso nekiltų, kiltų ne taip greitai, ar ne taip aukštai, tai įvairiais laipsniais pasireikštų visos bėdos, kurias spekuliacija sprendžia, nes prie mažų kainų: nėra skatinama gamyba; nėra poreikio taupyti (kol nesibaigė atsargos kainos išlieka mažos); pradžioje suvartojus vėliau, nors kainos taps milžiniškos, prekių paprasčiausiai nebebus; mažėja galimybė planuoti ir prognozuoti; didėja rinkos dalyvių savarankiškumas, o tai mažina specializaciją ir efektyvumą. Taip pat svarbu pažymėti, kad spekuliantai kainas kelia ne be galo, o tik tiek, kiek paklausa yra mažesnė už pasiūlą. Spekuliantai siekia pelno ir neperka daugiau (bei nekelia kainos aukščiau) nei tikrąsias rinkos aplinkybes atspindintis pusiausvyros taškas. Jei kai kurie spekuliantai užkelia kainą per daug, vėliau jie praranda pinigus ir taip faktiškai subsidijuoja rinką.

Spekuliantai naudojasi prekių trūkumu ir pelnosi tuo metu kai skurdžiausi kenčia. Aiškinimas analogiškas prieš tai esančiam. Spekuliantai nesukelia tiekimo krizės, tai lemia [valstybės intervencinių veiksmų iškreiptos rinkos sukelta] per maža gamyba. Spekuliantai parodo tikrąjį neatitikimo mąstą ir leidžia rinkai prisitaikyti per trumpiausią galimą laiką. Morališkai jie kalti tiek pat kiek ir bet kas už savo paslaugas prašantis pinigų: gydytojas, mokytojas ir t.t. Jei jų paslaugomis naudojamasi – jos buvo naudingos, jei ne – jie savo sąskaita gaišta laiką, o dažniausiai dar ir savo lėšomis subsidijuoja rinką.

Spekuliantai monopolizuoja rinką ir dirbtinai kelia kainas. Čia atskiras klausimas apie monopolijas. Trumpai, tai neįmanoma diktuoti [nerealių] sąlygų rinkoje tol, kol nėra ribojama konkurencija ir yra laisvas įėjimas į šaką. Laisvoje rinkoje tiekėjų rinkos galią riboja konkurentai (kurių atsiradimą/plėtrą skatina dideli viršpelniai), bendras klientų biudžetas ir siūlomi pakaitalai. Jei bet kokia didesnė galia atsirastų – ji būtų trumpalaikė. Vienintelis būdas realiai monopolizuoti rinka yra valstybinių potvarkių pagalba, o tai tik dar vienas valstybinės intervencijos į laisvą rinką trūkumų.

Kaip matome iš pristatytos analizės spekuliantai nesukelia ir nedidina pasaulinės maisto krizės, o priešingai yra tas mechanizmas, kuris padeda rinkai susireguliuoti ir greičiausiai bei lengviausiai iš krizės išeiti.

~ by Mindaugėlis on 2008 Gegužė 8.