Unikalus gamtos reiškinys

Bet kurioje diskusijoje visada iškyla grėsmė, kad kuri nors pusė pradės eskaluoti trivialius dalykus ir taip įsivėlus į ginčus dėl smulkmenų iš dėmesio centro bus išleisti daug svarbesni pilno paveikslo klausimai. Vertinant žmonių ir gyvūnų tarpusavio sąveikos aplinkybes viena iš aplinkybių, kurių nevertėtų pamiršti, yra evoliucinis žmogaus santykis su gyvūnais.

Nagrinėdami įvairius nūdienos klausimus dažnai pamirštame apie įvykį kuris, nors ir nutiko neatmenamais laikais, yra vienas iš reikšmingiausių visoje žmonijos istorijoje. Jis išskyrė žmogų kaip unikalų reiškinį visoje žemėje ir tuo būdu iškelė ji aukščiau virš visų likusių gyvosios gamtos rūšių.

Šis įvykis – tai racionalaus, moralines vertybes turinčio šiuolaikinio žmogaus gimimas. Būtent šis evoliucijos šuolis puikiausiai apibrėžia žmogaus esmę ir jo santykį su visa likusia gyvąja gamta. Norėdami prisiminti ir įvertinti šio didingo įvykio aplinkybes ir mąstą pasinaudokime vandens šilimo metafora.

Kylant temperatūrai įvairios vandens charakteristikos keičia savo reikšmes, tačiau visi pokyčiai vyksta tos pačios sistemos ribose. Visgi, pasiekus tam tikrą ribinę pokyčių masę, esama sistema nebegali jų absorbuoti ir įvyksta transformaciniai pasikeitimai, kurių pasekoje sistema pereina į visiškai kitą būseną, įgaudama naują struktūrą ir savybes. Vanduo virsta garais.

Istorinis žmogus atsirado kaip gyvūnas, vienas iš daugelio gyvosios gamtos rūšies variantų. Kaip ir likusios gyvūnų rūšys, veikiamas natūralios atrankos, jis nuolat keitėsi, kad geriau prisitaikytų prie aplinkos sąlygų. Pasikeitimai buvo evoliuciniai – vystėsi turimos, iš istorinių protėvių perimtos ir esamą sistemą apibrėžiančios, savybės.

Tačiau, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, situacija pasikeitė ir žmogaus vystymasis pradėjo ženkliai greitėti. Vis daugiau pasikeitimų vyko vienu metu, o vystymosi objektu buvo ne tik turimų savybių tobulinimas, bet ir visiškai naujų sugebėjimų žvalgyba. Pirmą kartą istorijoje žmogaus potencialas peržengė prigimtines ribas taip nubrėždamas gaires istoriniams pokyčiams.

Susikaupusi esminių pokyčių masė netruko prasiveržti evoliuciniu šuoliu, kuris iš principo pakeitė žmogų apibrėžusią sistemą. Žmogus įgavo naujų, jo prigimtį išplečiančių savybių: racionalus mąstymas, moralė, kultūra, mokslas, menas. Šių savybių neturi nei viena gyvūnų ryšis ir būtent jos apibrėžia žmogų kaip unikalų reiškinį, skirtingą nuo visų likusių gyvosios gamtos atstovų.

Toks yra šiuolaikinio žmogaus gimimo kelias. Atsiradęs kaip viena iš lygiaverčių gyvūnų rūšių, dabar jis yra tobulesnis, geriau už visus likusius prie aplinkos prisitaikęs unikalus gamtos reiškinys.

Šis aukšto lygio požiūris gali lengvai paaiškinti daugelį smulkmenų, kurios šiuo metu yra audringų diskusijų objektas.

~ by Mindaugėlis on 2008 Rugsėjis 15.