Žalieji budeliai
Kalbant apie gamtos apsaugą ir su tuo susijusią pramoninės gamybos žalą bei poreikį ją kažkaip pertvarkyti svarbu nepamiršti, kad žmogus kaip biologinė būtybė ir kaip veikėjas supančioje aplinkoje yra užprogramuotas teršti aplinką.
Vienas žmogus, net ir gyvendamas plačiai, pagal savo norus, ekologinės sistemos neišbalansuoja, nes egzistuoja natūralių mechanizmų, kurie šį poveikį kompensuoja. Situacija nesikeičia, jei žmonių yra šiek tiek daugiau. Bet žmonių skaičius žemėje tampa iš tiesų labai didelis! Įvykus keliems demografiniams sprogimams, žmonių skaičius tapo toks didelis, kad norint visiems pasiekti dabartinį išsivysčiusių šalių pragyvenimo lygį mums reikėtų antros tokios pat planetos.
Kadangi telpame vienoje planetoje aišku, kad toks universalaus pragyvenimo lygis dar nėra pasiektas. Priešingai, egzistuoja labai daug žmonių, kurie susiduria su didžiuliais iššūkiais norėdami patenkinti savo bazinius poreikius ir išgyventi. Būtent šie žmonės, jausdami nuolatinį maisto, švaraus vandens ar bazinių medikamentų trūkumą, yra priklausomi nuo masinės gamybos kuri, deja, dažniausiai remiasi smarkiai gamtą teršiančiomis priemonėmis ir procesais.
Taigi, leiskite paklausti: kodėl aš turiu naudoti neefektyvius, tačiau gamtai draugiškus metodus, jei dėl to mano gamybos rezultatyvumas ženkliai sumažės, o sukuriama produkcija ženkliai pabrangs ir dėl šios priežasties lėtai ir skausmingai turės mirti vargingiausiai gyvenantys žmonės? Šie žmonės, gyvendami paprastą gyvenimą natūrinėmis sąlygomis, faktiškai gamtos net neteršia!
Jei reikės teršti gamtą tam, kad dirbtų maisto ruošimo, vandens valymo ar vaistų gamybos įmonės, kurios leis išgyventi šiems vargšams – tebūnie, aš už! Kiekvienas žmogus turi moralinę pareigą padėti kitam žmogui sumažinant jo kančias ar apsaugant nuo mirties.
Prašote palikti švarią žemę ateities kartoms? Perspėjate apie gręsiančius klimato pokyčius? Bet juk tai mirties nuosprendis neturtingiems žmonėms! Kodėl jie turėtų mirti, kad jūsų vaikai gyventų geriau? Kodėl jie turėtų mirti, kad būtų apsisaugota nuo jūsų pranašaujamos abstrakčios ateities katastrofos? Už jūsų ateities vizijas jie turi mokėti čia ir dabar. Mokėti aukščiausią kainą – prarasti gyvybę. Lėtai. Kančiose.
Jei manote, kad švari gamta yra svarbiausias tikslas iš visų ir jei kažkas dėl to turi nukentėti – reiškia tai kaina kurią reikia mokėti, kodėl šios kainos nesumokate jūs? Kiekvienas žmogus teršia gamtą, o jūs norite švarios gamtos. Bent jau viena gyvybė jūsų rankose. Priimkite sprendimą ir įrodykite, kad nekalbate tuščiai ir turėdami tvirtas moralines vertybes nenaudosite prievartos kankinti kitus žmones už jūsų vizijas.
(Atsiliepimas į Eko(b)loge patalpintą pranešimą Naujoji ekonomika. Dabar.)
Prenumeruoti RSS
Atsakymas neteisingas iš esmės. Kodėl tie žmonės gyvena nuolatinio trūkumo sąlygomis? Tikrai ne todėl, kad jie yra kvailesni ar mažiau verslūs, ar gimė neturtingose resursais šalyse. Mirties nuosprendį tiems žmonėms rašo pirmo pasaulio šalys gyvendamos nesveikame pertekliuje, kurį susikūrė be tinkamo atlygio semdamos tų pačių “skurdžių” šalių gamtos resursus, pusvelčiui naudodamos jų darbo jėgą. Skaityk istorijos knygas žmogau. Visas pirmo pasaulio gerbūvis sukurtas ant silpnesniųjų kraujo, sulaužytų kaulų ir ištaškytų smegenų, ant grubiai ar gudriai nusavintų gamtos resursų. Ir dabar tu siūlai ir toliau tęsti visą šitą košmarą, nes, matai, reikia gaminti vaistus ir maistą nelaimėliams, gelbėti gyvybes. Čia yra tipiška aptukusių verslininkų ir seilėmis besitaškančių politikų retorika. Be mūsų pasaulis pražus… Nepražus, jei tik bus atsisakyta to idiotiško noro visur ir visus valdyti, reguliuoti ir piršti savo gyvenimo supratimą. Pagalvok apie štai ką: išlaidos, kurios būtinos, kad besivystančiose šalyse būtų garantuotos esminės socialinės paslaugos:
– pagrindinis išsilavinimas visiems (6 milijardai USD);
– vanduo ir sanitarija visiems (9 milijardai USD);
– reprodukcinės sveikatos priežiūra visoms moterims (12 milijardų USD);
– bazinė sveikatos priežiūra ir maitinimas (13 milijardų USD).
Čia pagal http://www.globalissues.org Taigi, tik 40mlrd USD ir tavo taip apraudamos žmonių gyvybės būtu išgelbėtos. Tai gal tu siūlai nuimti , pvz. dalį nuo kasmet karo industrijai išleidžiamų 780mlrd USD? Ne, tu siūlai palikti viską kaip yra ir toliau didinti tik sapnuose efektyvią masinę gamybą nepaisant jokios žalos gamtai ir žmonėms. Tu net nesupranti, kad masinė gamyba be karo industrijos ir žudynių neįmanoma (taip, įskaitant ir Lietuvą). Taip, kad atsargiai su tom vizijom…
Iš eilės:
-Perteklius nėra problema. Vienas sukuria vis daugiau ir jam negana, kitas sukuria daugiau ir tuo pasitenkina arba pasidalina. Kol viskas vyksta savanoriškų mainų pagrindu turto didėjimas (ekonomikos augimas) savaime nėra blogybė.
-Dėl išteklių. Išteklius nusavina ir iššvaisto valstybės. Aš anarchistas, taigi, kaltinimas ne tuo adresu.
-Darbo jėga pusvelčiui ar aplamai – už bet kokią kainą, kuri yra sutarta abipusiu sutarimu ir sudaroma savanoriškai yra naudinga abiems pusėms. Labai klysti jei manai, kad kapitalizmas (ne dabartinė oligarchinė – fašistinė ekonomika!) išnaudoja žmones. Šiaip čia atskira tema.
-Aš nesakiau, kad be manęs pasaulis pražus, sakai netiesą.
-Aš neturiu noro visus ir visada valdyti, reguliuoti ir prikišti. Aš anarchistas, taigi, kaltinimas ne tuo adresu. Priešingai, visa kalba (mano atsakymas) užvirė todėl, kad aš nesutinku su Ekobloge išsakyta straipsnio idėja apie poreikį apriboti, reguliuoti, nuspręsti ir kitaip valdyti naudojant valstybinį prievartinės galios monopolį.
-Minimos išlaidos (skaičiai) yra iš piršto laužtos. Esu matęs paskaičiavimus kiek kainuotų kiekviename Lt kaime įrengti švaraus vandens gręžinį ir jį paskirstyti visoms sodyboms. Skaičiai labai dideli ir kur kas labiau pagrįsti. Vanduo visiems už 9mlrd? Netikiu. Bet kaip suprantu čia šiaip, iliustruoti mintį.
-Apie išlaidas kariuomenei aš nekalbėjau nes straipsnyje, kurį aš komentavau, apie tai nebuvo kalbama, todėl kaltinimas nepagrįstas. Tuo labiau neteisingas. Kaip sakiau aš anarchistas, nori sužinoti mano arba bendrai AnCap požiūrį į valstybę ir jos organizuojamą karinį turizmą – skaityk kitur, arba vėliau ir šiuo adresu. Arba klausk. Bet nekaltink sakydamas netiesą.
-Masinė gamyba be karo ir žudynių tikrai įmanoma, galiu tave užtikrinti. Savanaudiškas žmonių interesas ir specializacijos teikiami privalumai tai garantuoja. Žmogaus elgesio pagrindai.
-Kaip matau iš komentaro tu mano vizijos nežinai ar bent jau nesupratai, todėl nesuprantu sakinio “atsargiai su tom vizijom”. Aš pristatau aptariamo straipsnio pasiūlymų vertinimą trimis pagrindiniais aspektais: efektyvi gamyba (laisva rinka), etiškas elgesys (prievartos neteisėtumas) ir antrinės veiksmų pasekmės nesusijusiems žmonėms. Visais šiais aspektais straipsnyje ir kitų žaliųjų (ir visų kitų) prievartos naudotojų siūlomos priemonės yra nenaudotinos.
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/article.php?id=19512295
Šiame delfi straipsnyje yra keletas tiesos trupinių, bet bendra mintis ir naudojami argumentai iš esmės neteisingi.
-Apie gobšumą ir vartojimą. Žmogaus taip sukonstruotas, kad nori turėti kuo daugiau. Manau čia evoliucija įkalė į galvą dėl saugumo (kaupti atsargas), pranašumo (būti geresniam kovojant dėl priešingos lyties dėmesio) ir pan. Visgi, mūsų gyvenime gobšumas ir jo išraiška – vartojimas, nėra kažkokios fiksuotos blogybės. Tai funkcija, kuri priklauso nuo a) ribinio naudingumo (kuo daugiau turiu, tuo mažiau man reikia); ir b) naudos/kaštų santykio (kuo brangesnis objektas tuo mažiau jo reikia). Taigi, veikia natūralus savireguliacijos mechanizmas. Tai reiškia veikia kol veikia laisva rinka ir kainos mechanizmas.
-Dėl išteklių sunaudojimo. Mintis pereina iš pirmosios dalies. Jei prekės/ paslaugos gamyboje naudojami riboti (baigtiniai) ištekliai, tai turi atsispindėti didelėje, ir nuolat didėjančioje (mažėjant likučiui) kainoje. Toks automatinis prisiderinimo mechanizmas (nematoma rinkos ranka) užtikrina, kad būtų užtikrintas išteklių likutis, ištekliai nebūtų švaistomi, juos gautų tie, kam labiausiai reikia. Valstybės kišimosi pasekoje mes nematome tikrų kainų, nes jas reguliuoja (įtakoja) valstybė. CCCP benzinas kainavo tokią mažą kainą tik todėl, kad valstybė viską reguliavo, todėl neveikė kainų mechanizmas, kuris parodo kiek prekės yra ir kiek iš tikrųjų kainuoja ją pagaminti. Todėl buvo žiaurus švaistymas. Dabar tas pats, tik truputi mažesniu lygiu ir daug labiau sofistikuotai.
-Dėl ekonominių burbulų. Vienintelė vieta kur straipsnyje galima rasti teisingų žodžiu. Deja, aprašant teisingai diagnozę nepaminėta svarbiausia – priežastis. O priežastis yra ta, kad valstybė turi pinigų leidimo monopolį. Ji spausdina pinigus ir tokiu keliu gali vykdyti veiklas, kurių patys žmonės niekada nedarytų, t.y. kariauti kelis karus, teikti bevertes, tačiau nemokamas paslaugas, dalinti pinigus tinginiams ir t.t. Kuo daugiau pinigų prispausdinama (plačiąja prasme, galima leisti juos kurti bankams arba patiems imti skolon iki nebegalėjimo) tuo labiau ekonomika išbalansuojama. Jei pinigai būtų paremti tvirta preke, pvz. auksu, valstybė negalėtų kiek nori prispausdinti, o jei pradėtų kelti mokesčius tam, kad švaistytų kur nereiki – žmonės greitai pasipriešintų.
Taigi. Su žmogaus prigimtimi viskas tvarkoje. Problema yra valstybė. Ji spausdina pinigus ir pučia ekonominius burbulus, o reguliuodama rinkas neleidžia nusistatyti tikroms kainoms, kurios apsaugotų arba efektyviai paskirstytų ribotus išteklius. Anarchokapitalizmas šias ligas išgydo.
Taip, kai ką išgydo, bet ne viską. Ypač kai kalba eina apie gamtos resursus. Tu čia rašai, kad mažėjant resursams kaina kyla ir tokiu būdu jie išsaugomi. Matyti, kad tu ne viską žinai. Tik vienas pvz. Mėlynapelekis tunas (tokia didelė ir skani žuvis) jau yra visiškai ant išnykimo ribos. Dabar už vieną tokią žuvį jau mokam apie 100000USD. Ir ką, galvoji jo gaudymas sumažėjo? Priešingai, padidėjo, nes juk toookie pinigai. Dar metai kiti ir tos rūšies nebeliks. Viskas, taškas. Nematoma ranka nefiksuoja ir jai neįdomūs nykstantys gamtos resursai. Jai rūpi tik tų resursų piniginė išraiška. Kiek kainuoja upės ir kalnų slėniai, kiek kainuoja zylės ir meškėnai, kilbukai ir laumžirgiai. Neaišku? Tada velniop juos visus. Kaip tu sakei, velniop tą natūralią, sveiką ir maistingą, bet brangią bulvę. Nematoma ranka priaugins ant chemijos išaugintų, genetiškai pakeistų, bet pigių ir išgelbės pasaulį. Ar tikrai?
Tavo argumentacijoje yra vienas kabliukas. Tu kalbi apie esamą situaciją, kai galios monopolį turi valstybės, o išvadas darai apie tai, kas būtų prie anarchijos.
Jei būtų panaikintos valstybės ir įsivyrautų anarchija – visas turtas būtų privatus, o to turto nuosavybė priklausytų išskirtinai savininkui ir niekas (vieno valdininko, ar bendrai – daugumos) valia negalėtų uždrausti, atimti, apmokestinti ir t.t. nepažeisdamas savininko turtinių teisių ir taip sukurdamas galimybe gintis, jei reikės net jėga.
Dabar kaip tai pasireikštų tavo atveju.
Pirma, apie reikšmingus gyvūnus, kuriuos mes žinome, vertiname ir kurie nyksta. Užduosiu klausimą: kodėl neišnyksta karvės? Todėl kad žmonės (verslininkai) turi naudą iš jų išgyvenimo. Jie sukuria bandą ir ją palaikydami po truputį “naudoja” atgauti investuotus pinigus ir uždirbti pelną už pastangas. Jei tavo minima žuvis iš tiesų tokia vertinga, verslininkai patys pirmieji jų nusipirktų ir pradėtų veisti, kad palaikydami rūšį galėtų priedo ją parduoti panaudojimui. Esu beveik įsitikinęs, kad valstybė jos žvejybą ir turėjimą draudžia, todėl legalaus verslo daryti negalima.
Antra, dėl nežinomų, mažų ir nereikšmingų gyvūnų, kurie individualiai nepatrauklūs. Prie anarchijos, esant tvirtoms nuosavybės teisėms, žmonės galės susimesti pinigus** ir pirkti ištisus plotus ten, kur yra tinkamos aplinkybės natūralios gamtos rezervatams kurti. Šiuo metu šią funkciją prisiėmusi valstybė, o tu pats puikiai žinai, kad privati nuosavybė visada geriau ir efektyviau saugoma ir prižiūrima. Palygink privatų poilsio parką su valstybiniu ir suprasi koks būtų privalumas jei valstybė neatiminėtu prievarta pinigų ir neteiktų prastų ar nereikalingų paslaugų, o leistų tai daryti patiems žmonėms savo noru ir pastangomis.
Trečia, pratęsiant antrą punktą dėl nereikšmingų. Žmogus savo privačioje nuosavybėje gali nustatyti elgesio taisykles, kurios būtų privalomos visiems, kurie ten randasi. Įsivaizduok yra privatus miškas, ežeras, miestas ar kt. Jo savininkas gali pasakyti eikite, gyvenkite, dirbkite, bet nedarykite to ir to, o kartas nuo karto atlikite tai ir tai. Valstybė to daryti negali nes tai diskriminacija ir pan. Priedo, valstybė yra tragiškai prastas tvarkos prižiūrėtojas, kaip mes visi žinome. O privatus gali tai daryti ir daro gerai. Taigi, lieka tik vystyti moralines normas ir visiems kartu gražiai gyventi.
(papild.) Kai pagalvojau, anarchijoje net nereikia būti savininku. Juk yra moralinio poveikio mechanizmas. O tai reiškia, kad žmogus ar jų grupė, gali naudoti visas neprivartines poveikio priemones (mokyti, prašyti, reikalauti, nebendrauti, neprekiauti, neteikti paslaugų ir t.t.) visiems, kurie gali ar iš tiesų blogai elgiasi gamtos atžvilgiu. Jei valstybė parduoda kokį kampelį draustinio tu valstybės negali biokotuoti. Ateis mokesčių inspekcija ir tau per prievartą numaus kelnes. O privatų gali. Neperki iš jo, neparduodi jam ir pan. Tik pagalvok apie situaciją: kas nors ruošiasi statyti fabriką, tu jį perspėji, jei pastato – jam neparduodi pieno, neremontuoji limuzino, neteiki medicinos paslaugų ir t.t. (jei šių paslaugų tiekėjai pritaria tavo pažiūroms ir sutinka bendromis pastangomis siekti gražesnės gyvenamos aplinkos). Reikėtų rimtai pagalvoti ar tokiu atveju verta tą gamyklą statyti.
Taigi, anarchijoje yra priemonių, o tiksliau – neprievartinių socialinės sąveikos mechanizmų. Reikia tik panaikinti valstybinį prievartos monopolį, įgyvendinti prigimtines teises (svarbiausia – turto apsaugą) ir dirbti su žmonėmis – burti į bendruomenes, mokyti, skatinti aktyvumą ir pan.
** Kurių turės bus daugiau, nes valstybė prievarta atimtus pinigus elementariai švaisto, jau nekalbant apie tokius masinius kenkimo projektus kaip verslo ciklų kūrimas, monopolijų įteisinimas, karo finansavimas ir t.t. Papildomai smarkiai didės sukuriamo turto kiekis, nes ženkliai padidės žmonių motyvacija kurti naudą bei ekonomikos mastu investicijos bus nukreipiamos vystyti tuos projektus, kurių žmonėms iš tiesų reikia.
Mhm, bet ir anarchokapitalizmas nėra šventa karvė. Daugiausia dėl to, kad neatmeta kapitalo kaupimo, pelno, konkurencijos ir kt. O pelno siekimas, konkurencija yra nu baisiai toli nuo ekologijos ir žalios visuomenės. Tu atmeti valstybę, ir su tuo aš pilnai sutinku, bet pasirašai po laisvo kapitalo prievarta. Va, labai neblogai šita tema kalba čia:
Tai štai iš kur tu imi argumentus, Zeitgeist! „(..) therefore it is impossible to have a world without war or powerty (..)“ ROFLOL
Jaučiau, kad ten nerimtas filmas, todėl nežiūrėjau, o tikrovėje jis pasirodo absoliučiai kvailas! Beje, apie jį buvo daug diskutuota pas ZTKP.
Iš tiesų tai nėra net ką čia atsakyti. Visos blogybės nebus panaikintos, kol bus pinigų sistema.. O argumentai kokie: oro turime sočiai, todėl už jį nereikia mokėti, todėl jo užtenka visiems. Jei visko būtų labai daug ir viskas būtų nemokamai – žmonės taptų geri ir laimingi. Ir tu nematai kur čia problema?!
Truputį seniau buvo atliktas plataus mąsto eksperimentas. Uždaroje teritorijoje buvo panaikinti pinigai (kurie neturėjo tikros vertės), pelnas, privati nuosavybė. Vadinosi CCCP. Girdėjai ką nors? Gal žinai kaip ten technologija suklestėjo? Per kelis metus vos ne iki akmens amžiaus. Normaliai gyvenę žmonės pradėjo badauti, neturėjo kur gyventi ir kuo apsirengti. Kvaila net argumentuoti tokiomis temomis..
Venus project.. Čia gal naujas pavadinimas anksčiau naudotam Hunter–gatherer society? Jei nebūtų pinigų visa tavo technologija būtų su pagaliu numušti aukščiau esantį vaisių arba ant to paties pagalio užmauti antgalį ir taip padarius ietį eiti medžioti kiškių. Užtenka tokios technologijos? Ne? Reikia geresnės? Sorry, reikės pinigų.
Jei nori pagrindų, gali paklausyti šios paskaitos:
http://mises.org/multimedia/mp3/Salerno-Klein2007/9-Salerno.mp3
Jei nori išsamiau, paskaityk:
http://www.mises.org/books/tmc.pdf
O dėl žinių šaltinio Zeitgeist – jei fone groja muzika, rodomos įvairios iliustracijos, o diktorius pasako „absolutely not“ – dar nereiškia kad tame teiginyje yra kažkiek tiesos.
Anarchokapitalizmas yra draugiškiausias gamtai už bet kokią kitą visuomeninę santvarką. Trumpas pvz. žinai kuo monarchija geriau už demokratiją? Monarchas suinteresuotas, kad jo “valstybė” duotų pajamas labai ilgą laiką, todėl siekia jos stiprėjimo, valdininkas turi 4 metų laiką, per kurį turi prisivogti tiek, kad užtektų visam gyvenimui, todėl siekia kuo daugiau “projektų” nuo kurių nubyra, arba “prilimpa prie rankų”. AnCap viskas privatu, todėl žmonės suinteresuoti, kad jų nuosavas turtas (žemė, ežerai, miestai) kuo ilgiau turėtų vertę. Tai reiškia palaikyti švarą, bio-įvairovę ir t.t. Čia tik mažas pavyzdukas.
SSSr pavyzdys nekorektiškas, nes ten buvo tas pats bybis tik kitoj rankoj. Pinigai (klysti manydamas, kad jie buvo beverčiai, greičiau priešingai) priklausė ne privatininkams, o valstybei. Ir žinai, tu labai klysti dėl to meto technologijų ir gryžimo į akmens amžių. Gal tau neteko anoj sistemoj gyventi? Man teko. Šūdas apskritai imant, bet ko jau ko, o kuo apsirengti, kur gyventi ir ką valgyti nereikėjo per daug rūpintis. O atlyginimas pavertus šiandieniniais pinigais buvo 1300 Lt. Dabar, būdamas šiokiu tokiu marginalu retai kada sukrapštau tiek. Jau nujaučiu ką tu sakysi. Eik dirbti normalų darbą, gausi pinigų ir gyvensi kaip inkstas taukuose. Va čia ir yra naujos kartos vergovė, kurios anarchokapitalistai nemato ar nenori matyti.
Zeitgeist man nėra žinių šaltinis, bet daug apibendrintų tiesų ir ten pasako. Negi tau nedašunta, kad jei į filmą sudės visus faktus ir argumentus, jo trukmė bus 24+ valandos? O tas Venus projektas man nepatinka jau vien dėl to, kad už visus jų tekstus ir filmus reikia mokėti babkes, ir visur riebiausiomis raidėmis kalama apie autorinių teisių apsaugą ir pan. Taigi praktika ryškiai skiriasi nuo žodžių. Tau atrodo kvaila. Su tokia ideologija kitaip ir negali būti. Tavo nurodyti šaltiniai bus išstudijuoti ir pakomentuoti vėliau.
Diskusija apie tarybų sąjungos ekonomiką yra atskira tema, kuri čia off-topic.
Mano šaltiniai yra informacija apie pinigų kilmę, funkciją ir savybes. Jei turi noro ir laiko gali pasimokyti, nes šioje srityje nesigaudai. O iš to kyla ir klaidingas ekonomikos, tame tarpe ir anarchokapitalizmo, supratimas.
Jei dar bus keiksmažodžių ar panašaus pobūdžio nusišnekėjimo apraiškų, kurios man subjektyviai nepatiks – post’ą trinsiu iš karto. Oficialus perspėjimas visiems.
Atvirai šnekant kažkoks svaigesys su tokia kapitalistine anarchija? Pasisakai prieš bankus i pinigus, bet už intensyvias technologijas žemės ūkyje ir pramonėje. Tas neįmanoma be didelio veiklos specializavimosi. Esant tokiam specializavimuisi pagrindinė varomoji jėga yra ne kokios GMO ar panašios technologijos bet greiti, pigūs ir patogūs prekių mainai, kas neįmanoma be bankų ir pinigų. Jie nėra šių mainų visos technologijos praranda prasmę
Sakai galėtų susimesti išsipirkti teritorijas, sukurti draustinius.Turbūt ne tik draustinius bet ir kelius tiesti manai kad reiktų susimetus kartu, be to mini, kad reikalui esant galima kartu gintis ( net jėga). Ar nejauti kad nupiešei valstybę, kaip pavadinsi nepagandinsi. Susimetus reiktų paskirti(išrinkti) fondo administratorių, jo padėjėją gal net ką ir pasamdyti, kad geriau apgintų, o pats turėtum daugiau laiko vystyti savo nuosavybę.
Dar tu man paaiškint dėl resursų. Suprantu , kad tas kas daugiau pagamina gali suvalgyti daugiau maisto,važinėti geresniu auto, eiti pas geresnius gydytojus, kabinti ant sienos gražesnius paveikslus. Nes visa tai iš esmės darbo vaisius. Bet kodėl tas kas daugiau gamina turi turėti didesnę teisę į ežerą, mišką, kopas ar kalnus. Juk ne jis juos sukūrė ir niekuo jiems daugiau nenusipelnė nei tas kas gamina labai mažai. Todėl privati nuosavybė gamtos išteklių srityje turi būti labai ribota. Sakai kad valstybiniai parkai blogai atrodo? Nereikia toki važiuoti – pavyzdžiui Tatrų nacionalinis parkas Slovakijoje. Viskas valdiška, net kalnų chatos valdiškos. Puiki tvarka, šiukšlių itin mažai viskas suorganizuota, bet ne per įkyriai. O esminis momentas kad nusileidęs po maršruto į chatą, kurioje net elektros normalios nėra, jautiesi žymiai geriau nei kokiam beach‘e ar privačiam parke kuriame viskas reitinguojama pagal tiek kiek tu palieki ( gali palikti ) pinigų jo savininkui.
Galiausiai pats straipsnis pilnas loginių prieštaravimų. Trečioje pastraipoje skaitome kad tavo gelbstisi žmonės yra priklausomi nuo masinė gamybos, ir teršima syra būtina sąlyga norint patenkinti jų bazinius poreikius, gi ketvirtoje pastraipoje rašai „Šie žmonės, gyvendami paprastą gyvenimą natūrinėmis sąlygomis, faktiškai gamtos net neteršia!“ Taip i likau ir nesupratęs ką tu nori išgelbėti nuo lėtos ir kankinančio mirties?
Su vienu dalyku tik sutinku, kad dabartinį kapitalizmą turi išardyti patys jo apologetai. Tai yra kapitalo savininkai būdami sąmoningi ir išsilavinę po truputi turėtų atsisakyti ( paaukoti) kapitalo prieaugio ir gyventi tik iš algos. Tokių įmonių vakaruose yra ir net ne viena .
Nu, perklausiau mp3 failą ir nusivyliau. Elementari informacija, kurią dabar turbūt kiekvienas licėjistas žino, o aš jau prieš 20 metų žinojau. Klausydamas taip ir galvojau apie tos paskaitos klausytojus, todėl tikrai nustebau, kai gale klausimus pradėjo uždavinėti rimtų diedų balsai… Man gal buvo įdomu išgirsti tik kai kuriuos negirdėtus faktus apie tarpukario hyperinfliacijos mastus. Mano reakcija į paskaitą būtu maždaug tokia: per daug tradiciniams ekonomistams būdingo tiesinio ekonomikos supratimo su visomis tiesioginėmis priklausomybėmis apeinant iš teorinio modelio iškrentančius, bet dažnai esmingus klausimus (paskaitos viduryje užduotas klausimas ar ir bankuose pinigai padvigubėja, kai padvigubėja kainos tėra tik vienas pvz.). Ir tarp kitko, nei vienu punktu paskaitos info neprieštarauja Zeitgeist pateikiamai informacijai. Taip, kad nžn ką tu norėjai man įrodyti siūlydamas paklausyti. Susidarė įspūdis, kad tu viso labo tik labai gerai galvoji apie save ir savo išsilavinimą. Matau, kad knyga ilgesnė, bet kai kuriuos skyrius perskaitysiu. Na, atrodo nesusikeikiau…
Vyteni,
Aš nepasisakau prieš bankus, ir jau išviso nesuprantu iš kur tu ištraukei kad aš prieš pinigus, kai aš RB kaip tik bandau įrodyti, kad be pinigų neįmanoma specializacija, dėl to pažanga, ir jei ne pinigai žmonės dar gyventų medžiotojų – rinkėjų bendruomenėse.
Dėl bankų, tai aš prieš valstybės ir bankų drauge vykdomas machinacijas, kurių metu skurdinami žmonės ir žlugdoma ekonomika:
-Bankai naudojasi dalinio rezervavimo sistema, kuri leidžia pinigus gaminti iš oro, o valstybė tai skatina per CB dalindama garantijas ir pan.
-Bankai naudoja nesveikus leverage dydžius ir įvairias rizikingas uždarbio schemas (pvz. visas subprime market), kas vėl gi įmanoma tik su ir dėl valstybės pagalbos.
-Valstybė turi pinigų leidybos monopolį, kuo manipuliuojant galima finansuoti veiklas, kurių šiaip nebūtų įmanoma (karas, subsidijos ir t.t.) ir taip sukelti bei gilinti (dabartiniai veiksmai) finansines krizes, dėl kurių kenčia visi, ypač mažiau pasiturintys.
Dėl kelių ir kitko. Taip, keliai ir gynyba turi būti privatūs. Privatūs keliai egzistuoja (USSA) ir viskas puikiai veikia. Dėl gynybos, tai antros valstybės nenupiešiau, nes privati gynyba yra savanoriškas (!) reikalas. Valstybinė apsauga, kaip ir mafijos apsauga, yra brangi, be naudos, ir per prievartą.
Dėl valstybinių parkų. Jie gali atrodyti gražiai, aš tik sakau kad tas grožis kuriamas per prievartą (atimant pinigus iš mokesčių mokėtojų), taip pat – neefektyviai (pinigai saviems, tinginių biurokratų armija, iš principo mažiau efektyvūs sprendimai dėl vadovaujančių marginalų ir t.t.). Gal teko girdėti apie Ansari X Prise? Privatūs asmenys per kelis metus sukūrė realiai veikiančius pavyzdžius, o NASA išmėtė n kartų daugiau pinigų ir nieko panašaus į tai neturi. Aišku mes matome kad NASA kažą padaro, bet kokią kainą už tai mokame? Su valstybiniais parkais tas pats – tu matai rezultatą, tik nematai to, kas būtų įgyvendinta privačių žmonių, jei iš jų pinigų neatimtų prievartą ir švaistydami nebandytų realizuoti savo asmeninių ambicijų.
Dėl loginių prieštaravimų. Aš sakau, kad trečio pasaulio šalių gyventojai gamtos neteršia, o dėl prievarta įgyvendinamų gamtosauginių akcijų jie daugiausia nukentės. Dar vienas pavyzdys, kai muši pramonininką, o skauda paprastam vartotojui. Su valstybe taip būna visada.
Tavo pasisakymas apie kapitalo prieaugio aukojimą yra neteisingas. Pelnas atlieka labai svarbias funkcijas: motyvacija, resursų paskirstymas efektyviausiai dirbantiems, geriausių technologijų atranka ir t.t. O be to, filosofiškai, savanoriškų mainų pasekoje gauta nauda (pelnas) yra žmogaus pastangų tąsa, kas yra jo asmenybės tąsa. Taigi, pagal prigimtines teises ir žmonių lygybę pripažįstančių žmonių moralę – tai ne tik teisingas, bet ir skatintinas reiškinys.
Ir nustok garbinti socializmą (dėl pelno nebuvimo). Tai jau buvo išbandyta ir tikrai neveikia!
RB,
Pavyzdžiui, kokie iš teorinio modelio iškrentantys klausimai yra apeinami?
Zeitgeist propaguoja visuomenės modelį, kai visi turi visko sočiai ir todėl viskas nemokama, o bankininkams ir panašioms specialybėms ten vietos nėra. Tai neįmanoma, nes pinigai yra esminis specializuotos visuomenės pagrindas, be kurios neįmanomos antro ir tolimesnio lygio priekių gamyba. Jei nebūtų pinigų nebūtų galima atlikti paprastos grandinėlės: kombainų gamintojas -> ūkininkas -> miltų malūnas -> kepykla -> parduotuvė. Jei nėra pinigų lieka tik natūriniai mainai. O kaip tu parduosi traktorių, jie su kiekvienu turėsi mainyti į rugius, bulves, agrastus ir t.t. Ir taip per visą grandinę.
Aš labai gerai galvoju apie teoriją, kurią bandau suprasti ir panaudoti. Ji remiasi žmogaus prigimtimi, yra teisinga ir išbaigta. Tai, kad aš žinojau apie Amerikoje būsiančią krizę ir jos mąstą (bei tai, kad mums dar toli iki dugno) – tai nei pranašystės nei spėjimas. Tai elementarios ekonominės tiesos, kurių daug kas vengia dėl liguistų moralinių idealų, pvz. norėdami iš nieko neatimti, tačiau visiems padalinti.
Sorry kad taip vėlai atsakiau – visą savaitę intensyviai užsiėmiau svetimo kapitalo didinimu…
Dėl Tatrų NP, jame manau pasiektas efektas minimaliausiomis sąnaudomis. Žmogus, daug žmonių gali jaustis gerai apibrėžtoje teritorijoje su minimaliomis sąnaudomis ( apie 25 lt /parai) laikydamiesi būtinų taisyklių. Aišku tos chatos kur tenka nakvoti net neprimena viešbučių – visi miega didelėje patalpoje, kas netelpa virtuvėje ant grindų, bet tai ir yra fun… Jei būtų viskas privatu būtų įrengti slidinėjimo keltuvai iki pat viršūnių, atvesti keliai ir pristatyta viešbučių. Beviltiškai sugadinti kalnai.
Dėl pelno Kaip pats puikiai supranti, jei tarkim gani daugiau nei 5 K/lt mėn – tai kažkokių kokybiškų šuolių asmeninėse išlaidose nebus. Na turi naują mašiną, turi kur gyventi, valgai ką nori. Didelė mašina, manekenė šalia ir įspūdingų dydžių namas tai labiau vadinamo prestižo reikalas, o ne poreikių. Išvada pelnas transformuojamas į prestižą besaikio vartojimo būdu. O gal galima būtų tą pelną nekenksmingai „utilizuoti“ taip suteikiant jo savininkui tą trokštamą prestižą ir norą pelno siekti?
Ko vis kartoji įsikandęs kaip šuo kaulą – CCCP, CCCP. Vienas bandymas buvo – nepavyko, reiškia neįmanoma. Turbūt tūlas feodalas renesanso pradžioj irgi taip būtų kartojęs – luomai Dievo duotas žmonijos surėdymas, visi bandymai jį griauti žlugo, taip yra ir kitaip nebus.
Tą tavo palaidą kapitalizmą pripažinčiau s keliomis išlygomis:
1 Niekam negali priklausyti tas ko jis nesukūrė arba nesukūrė kiti, su kuriais jis išmainė savo kūrybos produktus. Teisė teršti visiems priklausančius vandenis orą ir dirvožemį negali būti kaip savaime suprantama kapitalisto privilegija. Teisė naudotis ežerais miškais, jūra, kopomis ir kalnais negali priklausyti nuo sukurto produkto dydžio.
2 Moralinis nesąžiningų rinkos žaidėjų baudimo metodas, kad vartotojai susitaria ir iš jų neperka, veikia ne visada. Na tarkim save laikau šiek tiek sąmoningu piliečiu, nelabai patinka vieno prekybos tinklo veiksmai, bet kažkaip gaunasi kad vis tik ten užsuku, vien dėl to kad jų krautuvė arčiausiai mano namų, o kita smarkiai toliau.
3 Kaip tu suvaldysi norą praturtėti greitai savo ir kitų ateities sąskaita. Na tarkim privatus bakas leidžia pinigus, kai pajaučia kad juo visi pasitiki, pasiskaičiuoja kad galima prisispausdinti tų pinigėlių ir daugiau. Po kažkiek metų rinka tai pastebi, bet jis iš tos apgavystės turi tiek aukso prisikaupęs, kad užteks jam ir jo vaikams. Juk Amerikos kompanijos, kurios bankrutavo krizės priešaušryje, kažkada buvo irgi pilnos rinkos pasitikėjimo, kol nepajautė kad galima tuo piktnaudžiauti.
Dėl nereikalingo gamtos transformavimo. Nesutinku su tavo apibendrinimu, kad visur bus asfaltas ir pan. Jei yra žmonių, kuriems reikalingas natūralumas – jis bus sukurtas ir be valstybės. Juk pilna pavyzdžių kai klientams reikia, o verslininkai pasiūlo mažai transformuotos gamtos produktus: namai iš rąstų, drabužiai iš natūralios drobės, ekologiškas maistas ir t.t. Jei yra žmonių kuriems nereikia sintetinio grožio ar paslaugų – reiškia tai turės paklausą, reiškia verslininkai (turto savininkai) bus suinteresuoti būtent tokias paslaugas teikti. Valstybė poreikio nesukuria. Ji poreikį patenkina. O privatus savininkas bet kokio pobūdžio poreikius tenkina efektyviau, t.y. sukuria geriau poreikius atitinkantį produktą patirdamas (sunaudodamas) mažesnius kaštus.
Nesupratau tavo išsireiškimo dėl pelno utilizavimo, tačiau norėčiau pastebėti, kad pavojinga pradėti spręsti kokius poreikius kitam žmogui užtenka patenkinti. Taip galime nuspręsti, kad pensininkams užtenka gauti vieną komplektą drabužių ir 200g ryžių per dieną pavalgyti. Šioje vietoje labai tirštinu, bet tikiuosi suprasi ką noriu pasakyti – negali už kitą žmogų spręsti kiek jam turi užtekti. Kol jis viską įgyja teisėtai, savanoriškų mainų pagalba, jis turi teisę norėti ir siekti tiek kiek jis vienas mano jam esant reikalinga.
Dėl pirmos išlygos. Kol galioja energijos tvermės dėsnis – nei vienas žmogus nieko nėra sukūręs. Jis paima gamtos išteklius ir juos transformuoja savo pastangomis į kitą (naudingesnę) formą. Dėl šios priežasties visiškai visi daiktai kuriuos tu turi, valgai, nešioji, naudoji ir t.t. – viskas yra paimta iš gamtos. Pagauta, iškasta, užauginta – visa tai, kartu su žmogaus darbu, duoda mums tai ką mes turime ir kodėl išviso išgyvename. Jei žmogus neišvengiamai panaudoja gamtos išteklius, tai klausimas – kam jie turi priklausyti. Seniai yra įrodyta, kad valstybė yra prastas turto savininkas, nes jo neprižiūri, nesaugo, neefektyviai panaudoja ir t.t. Dėl šios priežasties viskas turi būti privatu. Jei pažiūrėti iš principo, teoriškai, turtas yra gaunamas asmeninėmis pastangomis transformuojant rastus laisvus gamtos išteklius arba gautus savanoriškų mainų pagalba. Jei žmogaus gyvybę priklauso tik jam, pastangos yra gyvybės tąsa, o turtas yra pastangų tąsa – reiškia žmogaus turtas yra asmeninė žmogaus nuosavybė kaip ir gyvybė.
Dėl antros išlygos. Neprievartinės poveikio priemonės (kurios yra moralinių normų įgyvendinimo mechanizmas) negali ir neturi realizuoti vieno žmogaus nuomonę, norą, sprendimą kito žmogaus atžvilgiu. Šios priemonės suteikia galimybę padaryti poveikį “nuo savęs”, išreikšti savo nuomonę kiekvienu klausimu. Jei tu pats griežtai neįgyvendini savo moralinių principų, arba tokių žmonių yra nedaug – reiškia jūsų propaguojamos moralinės normos nėra paplitusios. Ir tu niekaip negali įrodyti, kad būdamas mažumoje (taip pat ir daugumoje!) būtent tu turi teisingas moralines nuostatas. O žiūrint ūkiškai, valstybė bet kuriuo atveju yra daug prastesnis nesąžiningų rinkos žaidėjų baudimo mechanizmas, nes tai sistema kurią galima sukurti pagal savo poreikius, papirkti ar paprasčiausiai apeiti. Kuo tu esi galingesnis (turtingesnis, protingesnis) esant valstybei, tuo daugiau turi galimybių daryti įtaką biurokratams. Kiekvieno žmogaus papirkti negali, todėl rinkos galimybės bausti neteisingai besielgiančius yra didesnės.
Dėl trečios išlygos. Tik valstybė, turėdama galimybę prievarta versti naudotis jos paslaugomis, gali teikti blogas, nereikalingas ar tiesiai žalingas paslaugas ir niekaip nuo to nenukentėti, nes ji pati “įteisina” savo veiksmus. Pvz. vyriausybė nusprendžia spausdinti pinigus ir už juos remti prastus sprendimus priėmusius verslininkus, tuo metu kai už tai mokės visi, kas tuo metu turi tokių pinigų. Tai yra žalinga praktika, bet tu tam negali pasipriešinti, nes specialūs interesai turi geresnes galimybes per bevalius politikus įsiteisinti sau palankius įstatymus ir nutarimus. Laisvos rinkos atveju neteisingus sprendimus priėmę asmenys patirtų nuostolius ir būtų priversti tobulėti arba pasitraukti į kitas veiklas. Pasitikėjimas yra vertybė, kuri yra užsitarnaujama sunkiu ir ilgu darbu. Kitaip nei valstybė, rinka per ilgą laiką visada atskiria pelus nuo grūdų.
Seniai yra įrodyta, kad valstybė yra prastas turto savininkas, nes jo neprižiūri, nesaugo, neefektyviai panaudoja ir t.t.
Na na kas įrodė? Kuo remiantis matavo? Net jei ir įrodė kad tas kas daugiau pagamina iš tiesų yra geresnis šeimininkas už tą kur mažiau gamina ar tai tikrai yra pagrindas pirmajam atimti iš antrojo tai kas jam nepriklauso? Leisk, šiek tiek ir aš patirštinsiu – jei tarkim mano namas būtų geriau sutvarkytas nei tavo – ar tai būtų pakankamas pagrindas iš tavęs jį man atimti?
Išvada – neradau nei vieno argumento kodėl gamtos ištekliai turėtų būti paskirstomo proporcingai teikiamom paslaugom.
Vėl grįžkim į Tatrus, sakai, jei bus paklausa bus ir pasiūla.Ar tu gyvenime esi ką nors pardavinėjęs? Turbūt pastebėjai kad perka ne tai ką nori pirkti, bet… parduodi tai ką nori parduoti. Išvada verslininkai nenorės pardavinėti natūralių ( neapdorotų) produktų jei iš jų nebus galima uždirbti geriau nei iš apdorotų . Apdorojimas didžia dalimi reiškia teršimą ir pelną.
Dar dėl tavo vadinamų trečiųjų šalių gyventojų, kurie visiškai neteršia, bet nukentės dėl prievarta vykdomų gamtosauginių akcijų.Tikrai abejoju ar nuo tokių akcijų nukentės vidurio Afrikos, Brazilijos džiunglių, Tibeto aukštikalnių ar Naujosios Gvinėjos senbuviai. Jei ir nukentės tai tik kokia Kinija ar Taivanis. Bet juk tai vieni didžiausių teršėjų po USA!