Dar karta apie teises
Norėčiau aptarti tris punktus, kuriuos išskyriau iš tavo straipsnio. Atsakysiu nuo galo. Skaitydamas turėk galvoje, kad kalbėdami apie teises visada kalbame apie visuomenę (2+ žmones), nes vienam žmogui teisių sąvokos negalioja.
1. Žmogaus prigimtis tokia, kad reikia taisyklių.
Žodį prigimtis reikia išskirti į dvi dalis: žmogaus kaip visuomenės nario prigimtis ir žmogaus kaip veikiančio agento prigimtis.
Visi žmonės iš prigimties yra lygūs. Jei turėsi bet kokias teigiamas prievartines teises – visada neigsi žmogaus lygybę, o tuo pačiu ir žmogaus prigimtį, todėl nusikalsi ir sudarysi prielaidą pasinaudoti teisėta gynyba. Dėl šios priežasties, žmogaus kaip visuomenės nario prigimčiai realizuoti visada bus naudojamos bazinės prievartinės-neigiamos taisyklės, apibrėžiančios tai, ko negalima daryti.
Visi žmonės yra savanaudžiai ir visada veikia asmeninių interesų vedami. Didžiausia asmeninė nauda visada galima pasiekti tik taikiai bendradarbiaujant visuomenėje specializuojantis ir kooperuojantis. Dėl šios priežasties visuomenėje turi egzistuoti ant prievartinių-neigiamų taisyklių pagrindo sukurtos savanoriškos-teigiamos taisyklės, kurios nurodo kokius veiksmus turi daryti kiekvienas žmogus ir kurios veikia kaip tarpasmeninio bendravimo normatyvas.
Apjungdami pirmą ir antrą punktus galime teigti: dėl žmogaus prigimties teisingoje visuomenėje būtinai egzistuoja prievartinės-neigiamos ir savanoriškos-teigiamos taisyklės.
2. Ir kaip galėtume vykdyti elementarius socialius aktus, iš anksto bent šiek tiek neaptarę jų eigos ir būsimų rezultatų.
Visos socialinės sąveikos gali vykti teisingai tik jei visi visuomenės nariai remiasi prigimtinėmis žmogaus teisėmis ir ant jų pagrindo kuriamomis savanoriškomis taisyklėmis.
Prigimtinės žmogaus teisės apima kiekvieno žmogaus teisę nepatirti prievartinės agresijos prieš jo gyvybę, laisvę ir asmeninį turtą.
Savanoriškos taisyklės apima bet kokius tarpasmeninius sutarimus, kurie sudaromi nepažeidžiant nei vieno žmogaus prigimtinių teisių.
3. Ar įmanoma tiek pasitikėti žmogumi, kad būtų galima leisti jam elgtis visiškai laisvai?
Į šį klausimą noriu atsakyti klausimu:
Ar įmanoma tiek pasitikėti žmogumi, kad būtų galima suteikti jam monopolistinę teisę prievarta valdyti kitus žmones?
Cross-post’as iš LLRI blogo.
Prenumeruoti RSS
Teisingos mintys. Tik gal reikėtų aiškiai apibrėžti ką turi omeny rašydamas “visi žmonės iš prigimties yra lygūs”, kad su libertarizmu nesusidūrę žmonės nepalaikytų šio teiginio egalitaristiniu.
Kiekviename pasisakyme apibrėžimų ir įrodymų nepridėsi, o žmonės su sveika fantazija visada galės prisigalvoti ko nori ir visame kame matyti tai, ką nori. Bet kuriuo atveju tavo pastaba galiojanti