Valstybinės pensijų sistemos apžvalga

Kilmė

Valstybinė pensijų sistema yra vienas iš kertinių praktinio socializmo įrankių.

Kai valstybė nori aktyviai padėti vienoms žmonių grupėms likusių sąskaita, atima dalį žmogaus pajamų ar kitaip apsunkina galimybes pačiam susikaupti turto atsargas ir išsilaikyti darbingumo praradimo atveju – ji priversta administruoti prievartinę aprūpinimo sistemą ir išlaikyti žmogų visais atvejais, kai tik jis nustoja dirbti.

Veikimas

Valstybinė pensijų sistema yra sudaryta iš keturių esminių komponentų: prievartinių įmokų, pinigų nuasmeninimo, perskirstymo ir kaupimo iliuzijos.

Pensijų sistemos gyvybingumas priklauso nuo pastoviai gaunamų įplaukų į bendrą pensijų fondą. Privatiems asmenims naudotis valstybine pensijų sistema yra nenaudinga, todėl norint palaikyti pakankamus pinigų srautus ir visos sistemos egzistavimą, valstybė turi prievarta versti žmones mokėti įmokas.

Sumokėtos įmokos niekaip nėra susiejamos su individualiu mokėtoju. Šis nuasmeninimas panaikina visus priežastinius ryšius tarp mokančių ir gaunančių subjektų bei tarp įmokų ir išmokų sumų. Visi šie komponentai yra vienašališkai nustatomi valstybės politinio kompromiso keliu.

Esamu momentu sistemą pasiekiantys pinigai iš karto išdalinami anksčiau pinigus įnešusiems, dabar gavėjais tapusiems, žmonėms. Taigi, pagal savo veikimo principą, valstybinė pensijų sistema yra tipiška piramidės schema, kai pinigai surenkami tik už pažadą grąžinti ateities mokėtųjų suneštų pinigų pagalba.

Tam, kad pateisinti prievartį įtraukimą į finansinę piramidę ir išvengti ar bent sumažinti galimą pasipriešinimą valstybė pasitelkia propagandos mechanizmą, kurio pagalba kuria pinigų kaupimo iliuziją. Kadangi jokia propaganda neatlaiko racionalaus nagrinėjimo – visa tai kuria tik moralinę priedangą neišvengiamam prievartos naudojimui.

Savybės

Asmeniniu požiūriu sistema visada žalinga: arba nemorali arba nuostolinga.

Jei žmogus per gyvenimą, dalyvaudamas valstybinėje pensijų sistemoje, gauna daugiau nei sumoka – jis naudojosi kitais žmonėmis. Kadangi sistema yra prievartinė, todėl bet kuris žmogus, kuris nors ir netiesiogiai, bet turėjo naudos iš prievarta atimamų pinigų, plačiąja prasme yra šios nusikalstamos sistemos bendrininkas, o jo elgesys – amoralus.

Jei žmogus per gyvenimą, dalyvaudamas valstybinėje pensijų sistemoje, sumoka daugiau nei gauna – jis patiria finansinį nuostolį. Kadangi sistema yra prievartinė, todėl šis žmogus buvo per prievartą išnaudojamas kitų žmonių nusavinant jo pinigus. Galima užtikrintai teigti, kad daugiausia dalyvių būtent patiria finansinį nuostolį, nes tai visi žmonės kurie mirė iki, ar netrukus po to, kai pradėjo gauti valstybinę pensiją.

Svarbu pastebėti, kad nėra galimybių pasakyti, ar atskiras žmogus, pradėdamas naudotis valstybine pensijų sistema, galutiniame rezultate turės nuostolį prarasdamas savo pinigus ar naudą pasisavindamas kitų žmonių pinigus. Kadangi rezultatas priklauso nuo žmogaus gyvenimo trukmės ir būsimų, valstybės potvarkių sąlygotų, įmokų ir išmokų dydžių – ši informacija nežinoma. Visgi, jau nuo pirmos įmokos galima užtikrintai pasakyti, kad viena iš minėtų pasekmių, nors ir neaišku kuri, būtinai pasireikš.

Visuomeniniu požiūriu sistema taip pat turi principinių trūkumų: naudojama prievarta, švaistomi ištekliai, sukuriama moralinė atskirtis.

Valstybinė pensijų sistema yra pagrįsta prievarta, todėl savo esme tai yra dar vienas organizuoto privačių žmonių išnaudojimo (prigimtinių teisių pažeidinėjimo) įrankis. Dėl šios vienos aplinkybės sistemos egzistavimas bendra suma visada yra nenaudingas, nepateisinamas ir nepageidautinas.

Jei sistema būtų palikta veikti savistoviai ji iš karto taptų ekonomiškai negyvybinga, todėl pats jos egzistavimas įrodo prievartą atliekamą rinkos iškreipimą, kurio metu produktyvūs ištekliai yra nukreipiami į nenaudingą sritį taip sukuriant jų švaistymą.

Kol valstybė naudoja prievartą vienų žmonių sąskaita padėti kitiems žmonėms, nėra jokio moralinio akstino savo iniciatyva padėti sunkiai gyvenantiems žmonėms, nes netiesiogiai, pasitelkę valstybinį prievartos monopolį, jei jau atėmė pinigus savo reikmėms. Tokiu būdu specifinės ar didesnės pagalbos poreikį turintys žmonės priversti nukreipti moralinius argumentus į neegzistuojantį darinį (valstybę) ir prašyti prievartinio pinigų nusavinimo, o individualūs žmonės jaučia pyktį dėl organizuoto išnaudojimo ir abejingumą pagalbos poreikį turintiems žmonėms.

Iliustracija

Daugelį valstybinės pensijų sistemos ydų galima akivaizdžiai pamatyti pažiūrėjus į mirtina liga sergančio darbuotojo atvejį.

Situacija: žmogus, kuris žino, kad serga neišgydoma liga ir kad jam liko nedaug laiko gyventi, nusprendžia dirbti. Priežastys gali būti įvairios: noras sukaupti pinigų bent dalinai palengvinti vaikų ateitį, noras užsidirbti pinigų gyvenimo svajonei realizuoti ar kitos. Pinigų prasme (jei iš viso norima gauti atlyginimą) tikslas visada yra kuo greičiau uždirbti pinigų ir juos visus panaudoti artimiausioje ateityje.

Atėjus atlyginimų mokėjimo laikui, kaip ir pas visus kitus darbuotojus, pas jį ateina mokesčių inspektorius ir atima dalį pinigų sakydamas: tu dirbi samdomą darbą už kurį gauni pajamas, todėl dalį pajamų turi skirti įmokoms į valstybinį pensijų fondą, kurios užtikrins, kad tu galėtum gauti išmokas, ir taip būti aprūpintas, senatvėje.

Į individualią situaciją mokesčių inspektorius neatsižvelgia, nes nors ir dėl skirtingų priežasčių – visiškai visiems žmonėms asmeniškai nenaudinga kaupti įmokas valstybiniame pensijų fonde. Be abejo viešas pasiteisinimas skamba daug rūpestingiau: įstatymas yra visiems vienodai teisingas, valdžia geriau žino kas individualiam žmogui yra naudingiau ir pan.

Lengva pamatyti, kaip prievarta įgyvendinama sistema akivaizdžiai pažeidžia kiekvieno individualaus žmogaus teisę būti laisvam nuo išorinės prievartos užsiimant pageidaujama veikla (samdomu darbu) ir savo nuožiūra elgiantis su turimu turtu (alga).

Išvada

Valstybinė pensijų sistema pažeidžia prigimtinę žmogaus teisę būti laisvam nuo prievartos, yra ekonomiškai žalinga ir morališkai neteisinga – todėl jos veikla turi būti nutraukta.

~ by Mindaugėlis on 2009 Sausis 2.