Teiginys
Žodis ūkininkas klaidingai įvardina su žemės ūkiu susijusių žmonių profesiją. Tai leidžia ūkininkais besivadinantiems asmenims susikurti tariamai ypatingą įvaizdį ir tuo prisidengiant siekti asmeninės naudos reketuojant visuomenę su jos pačios pritarimu. Dėl tokios praktikos sukuriama socialiai neteisinga aplinka, o riboti visuomenės ištekliai perskirstomi juos neefektyviai naudojantiems subjektams.
Bet kurioje diskusijoje visada iškyla grėsmė, kad kuri nors pusė pradės eskaluoti trivialius dalykus ir taip įsivėlus į ginčus dėl smulkmenų iš dėmesio centro bus išleisti daug svarbesni pilno paveikslo klausimai. Vertinant žmonių ir gyvūnų tarpusavio sąveikos aplinkybes viena iš aplinkybių, kurių nevertėtų pamiršti, yra evoliucinis žmogaus santykis su gyvūnais.
Nagrinėdami įvairius nūdienos klausimus dažnai pamirštame apie įvykį kuris, nors ir nutiko neatmenamais laikais, yra vienas iš reikšmingiausių visoje žmonijos istorijoje. Jis išskyrė žmogų kaip unikalų reiškinį visoje žemėje ir tuo būdu iškelė ji aukščiau virš visų likusių gyvosios gamtos rūšių.
Šis įvykis – tai racionalaus, moralines vertybes turinčio šiuolaikinio žmogaus gimimas. Būtent šis evoliucijos šuolis puikiausiai apibrėžia žmogaus esmę ir jo santykį su visa likusia gyvąja gamta. Norėdami prisiminti ir įvertinti šio didingo įvykio aplinkybes ir mąstą pasinaudokime vandens šilimo metafora.
Tėvų ir vaikų bendravimas yra viena iš įdomesnių žmonių tarpusavio santykių sričių, nes šias sąveikos puses sieja tam tikri ryšiai, kurie lemia netipines bendravimo aplinkybes.
Vaikai visada atsiranda jų tėvams norint realizuoti asmeninius (savanaudiškus) poreikius. Tai galima paaiškinti teorine veiksmų priežasties analize bei praktinių pavyzdžių stebėjimu.
Nors ir aišku de fakto, tačiau jaučiu poreikį viešai deklaruoti: šiuo metu vyksta vasaros atostogos. Planuoju grįžti rugsėjo mėnesį. Gero poilsio visiems.
Neseniai praėjusi valstybės diena yra puiki proga dar kartą trumpai apžvelgti prigimtinių žmogaus teisių pažeidinėjimus Lietuvoje įteisinantį dokumentą – LR Konstituciją.
Keletas straipsnių prigimtinėms teisėms apibrėžti
Pradėkime nuo tų straipsnių, kurie turi tikrą konstitucinę prasmę, t.y. apibrėžia bazines taisykles kuriomis reguliuojami tarpasmeniniai žmonių santykiai.
Sunku būtų rasti žmonių kurie nežino Paris Hilton. Kai kurie ją mėgsta, daugelis ne. Visgi – tai įdomi panelė. Nekreipiant dėmesio į tai, kad yra potenciali nemažo turto paveldėtoja, daugiau praktiškai niekuo neišsiskiria iš kitų. Bet yra įžymi. Įžymi tuo, kad yra įžymi. Viskas, ką ji moka tai pritraukti ir išlaikyti žiniasklaidos ir paprastų žmogelių dėmesį. O tai, kaip žinome, galingas įrankis! Ir moksliškai jis vadinasi rinkodara.
Šiuo metu, įsisiūbavus rinkimams į JAV prezidento postą, jau tapo gan sunku išvengti naujienų apie įvairius tenykščių respublikonų ir demokratų judesius. Būtent vienas iš tokių, visai netikėtai užklupo ir mane – per CNN tiesiogiai transliuojamas pasisakymas, kuriuo buvo oficialiai išreiškiamas palaikymas vienam iš kandidatų. Amerikos politikai būdinga forma liejosi beprasmė, tačiau vaizdinga ir dramatiška retorika. Publika su pasigėrėjimu sekė kalbą nuolat pratrūkdama audringomis ovacijomis ir palaikančiais šūksniais. Ore tvyrojo kovos dvasia. Už pulto stovėjo Goras.
Bendrąja prasme vergija reiškia socialinę ekonominę sistemą, kurioje kai kurie žmonės gali neturėti asmeninės laisvės ir būti verčiami dirbti. Teigiama, kad daugelyje išsivysčiusių šalių vergija jau seniai panaikinta ir šis klausimas nėra aktualus. Tačiau ar tikrai? Ar nėra taip, kad mes esame tiek įpratę būti išnaudojami, kad net nebereiškiame pretenzijų savo išnaudotojams?
Tiesa, individualių vergvaldžių civilizuotame pasaulyje beveik nėra likę. Tačiau mes nesame laisvi. Mūsų, kaip ir tikrų vergų laisvė nuolat ribojama per prievartą reguliuojant ką galime daryti ir ko ne, mes esame verčiami dirbti tam tikrus darbus, o mūsų turtas yra nusavinamas. Ir tai vyksta už čia, Lietuvoje. Panagrinėkime, kokia yra tikroji situacija.
Vergija reiškia silpnųjų nuvertinimą ir prievartinį išnaudojimą
Nuo pat civilizacijos priešaušrio vergvaldystė yra neatsiejama socialinės erdvės dalis. Visose bendruomenėse, kurios nesilaiko žmonių lygybės ir moralaus elgesio normų, atsiranda stiprių žmonių ar jų grupių, kurie engia tuos, kurie negali apsiginti. Paniekinę silpnesniųjų žmogiškumą išnaudotojai juos pavergia ir grasindami fiziniu sunaikinimu išnaudoja savo naudai.
Laisvoje šalyje gyvenantys žmonės turi galimybę ne tik savarankiškai organizuoti savo asmeninį gyvenimą, bet ir dalyvauti viešosios erdvės taisyklių nustatymo procesuose. Ši galimybė pagimdo įvairių iniciatyvų, kurios neretai įtvirtina jokio pagrindo neturinčias „teises“, pavyzdžiui: teisė į nemokamą išsilavinimą, teisė į nemokamą sveikatos apsaugą, teisę į minimalų atlyginimą už darbą, teisė į minimalų pragyvenimo lygį ir t.t.
Tarp visų šių pasiūlymų nuolat girdisi pareiškimai, kad net ir gyvūnai turi teisių, kurias reikia ginti. Kai kas nesibodi jų prilyginti net ir žmogaus teisėms.
Vieno subjekto teisė automatiškai tampa tam tikra kito subjekto pareiga, todėl tokių teisių iniciatoriai, prieš pradėdami „stumti“ savo pasaulėžiūrą kaip privalomas elgesio taisykles kitiems žmonėms, turėtų aiškiai įrodyti savo pasiūlymų teisėtumą. Kadangi gyvūnų teisių aktyvistai kaip taisyklė nesibodi detaliau paaiškinti, o juo labiau pagrįsti, savo įsitikinimų, čia trumpai apžvelgsime pagrindinius klausimo aspektus.
Kodėl aš gyvenu? Kodėl reikia gyventi? Kokia mano gyvenimo priežastis? Svarbūs klausimai, kuriuos užduoda daugelis žmonių. Be didelių įžangų, pasvarstykime šia tema plačiau.
Sąvokų apibrėžimas
Šio pasisakymo ribose nebus nagrinėjami metafiziniai klausimai apie tai, kaip atsirado tai kas yra ir kodėl būtent taip yra kaip mes viską turime. Laikomės sąlygos, kad žmogus yra ir nagrinėjame vieną atskirą jo esamos būties aspektą – gyvenimo prasmę, t.y. kaip galima suvokti koks yra tas „didysis planas“ kodėl mes gyvename.
Buitinėje kalboje dažniausiai vartojamas išsireiškimas gyvenimo prasmė mūsų atveju yra per daug aptaki sąvoka. Žodis gyvenimas nūdienoje suvokiamas neatskiriamai nuo įvairių jo atspalvių: prasmingas, visavertis, turiningas ir pan. Žodis prasmė dažnai suvokiamas kaip atsiradimo priežastis, o tai, kaip minėjome, nereikalingai išplečia analizės objektą į metafizinę erdvę.
Pasaulinės maisto produktų trūkumo krizės aplinkoje įvairaus plauko gelbėtojai nesigilindami į reikalo esmę netruko apkaltinti spekuliantus kurie, kaip teigia kaltintojai, užsiimdami savo veikla prisideda prie pasiūlos ribojimo ir visuotinių kainų kilimo.
Panagrinėkime detaliau kuo užsiima spekuliantai ir kaip jų veikla įtakoja rinką.
Kaina – vertės išraiška
Kiekviena gėrybė turi savo kainą, kurios laisvas nusistatymas yra vienas iš būtinųjų laisvos rinkos egzistavimo prielaidų. Kaina formuojasi atsižvelgiant į tai, kaip esanti pasiūla patenkina esančią paklausą ir parodo kiek reikėtų atsisakyti kitų gėrybių (ar pinigų) siekiant įsigyti vieną vienetą norimos gėrybės.
Prenumeruoti RSS